Šiai dienai viena iš sveikiausių dietų yra laikoma Viduržiemio jūros dieta. Ir tai nieko nestebina – dietos pagrindas- natūralus ir sveiki maisto produktai, tokie kaip alyvuogių aliejus, riešutai, vaisiai ir daržovės. Tačiau skandinavų tautos gali pasigirti ne prastesniais mitybos įgūdžiais, kurie, pasak dietologų tikrai nenusileidžia sveikos mitybos reikalavimais. Kopenhagos dietologijos universiteto mokslininkai ilgokai tyrinėjo skandinavų mitybos įpročius, ir nustatė, jog atkaklieji šiauriečiai moka saugoti ir save ir savo sveikatą. Reikia pabrėžti, jog jie tai daro visiškai sąmoningai.
2004 metais Kopenhagoje įvyko šiaurės tautų kulinarų suvažiavimas, kuriame dalyvavo visų skandinavijos tautų kulinarijos žvaigždės. To pasėkoje buvo suformuluotas skandinavijos kulinarų manifestas, kurio tikslas buvo ,, judėjimas už naująją skandinavų virtuvę“.
Šio manifesto pagrindiniai punktai skamba maždaug taip:
Skandinavų virtuvė turi atspindėti skandinaviškas tradicijas- maistas turib būti šviežias, švarus, tyras, paprastas ir turi atspindėti skandinavų šalių mitybos tradicijas.
Virtuvėje būti naudojami maisto produktų sezoniškumo principai, jais reiktų remtis ir sudarant valgiaraščius.
Mitybos tradicijas reiktų derinti su naujausiomis žiniomis apie sveiką ir teisingą mitybą ir pasaulietinėmis naujomis maisto gamybos tradicijomis.
Stengtis kuo labiau sumažinti maisto produktų atliekų kiekį ir atsisakyti bet kokių dirbtinių maisto priedų.
Pirmasis šių maisto gamybos principų pradėjo laikytis Kopenhagos restoranas Noma. Todėl neretai ši dieta dar vadinama Noma dieta. Šis restoranas .2010, 2011, 2012 ir 2014 metais buvo pripažintas geriausiu restoranu pasaulyje. Kadangi ne visi galėsime aplankyti šią garsią vietą, pabandykime išsiaiškinti, kas gi būdinga naujajai skandinaviškai dieta?
Kuo gi minta skandinavai?
Visų pirma jie vengia bifšteksų- tai yra raudonos mėsos. Skandinaviškos mitybos racione vyrauja žuvis ir paukštiena. Kitokios mėsos patiekalus jie valgo retai.
Antras skandinaviškos dietos ypatumas- jie valgo daug šiems kraštams būdingų daržovių,- o ypač kopūstų, bulvių, grybų ir ankštinių maisto produktų.
Trečias būdingas skandinavų mitybos privalumas – jų dietoje daug žalumynų, uogų , vaisių bei jūros dumblių.
Pieno produktus skandinavai taip pat mėgsta. O iš jų labiausiai vertina sūrį ir pieną.
Nepamiršta jie ir angliavandenių bei grūdinių kultūrų, tačiau šią mitybos piramidės dalį sudaro košės ir grūdai, bei riešutai.
Daržovės
Skandinavų vasara yra trumpesnė nei lietuviškoji, todėl visų metų laikotarpiu siūloma valgyti kuo daugiau šakniagumbių. Tačiau siūloma rinktis vietines, savame krašte išaugintas daržoves, kurios yra artimiausios skandinavų mitybai ir jų poreikius. Pageidautina, jog jos būtų išaugintos be stimuliuojančių augimą medžiagų. Ypač daug vartojama bulvių, morkų, burokėlių, pastarnokų, ropių ir įvairių kopūstų rūšių.
Vaisiai
Skandinavai vengia egzotinių vaisių- mangų, papajų ir bananų. Pagrindinis šioje virtuvėje karaliaujantis vaisius yra obuolys. Labiausiai vertinamos rūgščios vėlyvosios obuolių veislės.
Uogos
Skandinavų virtuvėje vyrauja spanguolės, bruknės, tekšės,mėlynės, girtuoklės ir kadagio uogos. Jos valgomos šviežios ir šaldytos. Iš jų taip pat ruošiami padažai, desertai.
Miško gėrybės
Skandinavai kaip ir lietuviai vertina dilgėles, grybus, šakneles, laukinį česnaką, kerpes ir … net skruzdėles.
Grūdai
Skandinavai gali pasigirti savo bandelėmis ir skania duona. Tačiau šiuo metu jas stengiamasi kepti iš pilno grūdo miltų. Kaip ir lietuviai jie valgo košes bei pudingus, o avižinė košė rytais yra valgoma kiekvienuose namuose.
Žuvis
Tikriausiai nenustebsite, sužinoję, jog skandinavai tikrai išmano, kas yra skani žuvis. Jie valgo lašišas, upėtakius, ir silkę. Žuvį jie ruošia taip pat įvairiai- verda, kepa, rūko ir net raugina.
Žvėriena
Skandinaviškos dietos šalininkai stengiasi valgyti kaip senovės vikingai, kurie mėgo medžioti. Šiai dietai rekomenduojama rinktis elnieną ir briedieną, kuri turėtų būti valgoma retokai. Iš kitų mėsos rūšių pirmenybė atiduodama jautienai.
Pieno produktai
Pieno produktais šioje dietoje nepiktnaudžiaujama, tačiau galima valgyti sviestą ir nenugriebtą pieną bei rauginto pieno produktus.
Prieskoniai ir aliejus
Kadangi Skandinavijoje alyvuogės neauga, skandinavams siūloma rinktis rapsų aliejų. Būtent rapsai neblogai auga šiaurinėse platumose, o jų aliejus yra pakankamai sveikas ir gardus. Rapsų aliejus naudojamas kepimui bei kaip pagardas salotoms. Pagrindiniai skandinaviškos virtuvės prieskoniai- natūraliai raugintas actas, jūros druska, garstyčios ir krienai.
Kokio dydžio yra skandinavų porcijos?
Skandinavai mėgsta pavalgyti, ir menkai skiriasi nuo lietuvių. Moterys per dieną vidutiniškai suvartoja apie 1500 kcal, o vyra apie 2000 kcal. Dietologai pastebėjo, jog tyrimo metu laikydamiesi skandinaviškos dietos tiriamieji pernelyg nesivargindami numesdavao maždaug po 1 kilogramą nereikalingo svorio per savaitę.
Skandinaviškos dietos nauda sveikatai
Kopenhagos mokslininkai tokį mitybos būdą tyrė ir praktiškai. 181 nutukimo diagnozę turintys asmenys savo noru pakeitę mitybos principus į skandinavišką dietą viršsvorio numetė net 3 kartus daugiau nei tie, kurie bandė kitokias dietas. Dar įdomiau,- visų tiriamųjų arterinis kraujospūdis ženkliai sumažėjo. Visi tiriamieji taip pat galėjo pasigirti cukraus kiekio kraujyje stabilizavimusi po 6-18 dietos laikymosi savaičių. Šie rezultatai buvo paskelbti 2013 metais JAV vidaus ligų žurnale. 2014 metais JAV dietologų leidžiamame žurnale taip pat pasirodė publikacija, patvirtintanti, jog skandinaviškai mintantys asmenys rečiau užkandžiauja saldumynais ir lieknėja nemažindami suvartojamų kalorijų kiekio. Manoma , jog taip yra todėl, jog skandinaviškoje dietoje beveik nėra staigiai cukraus kiekį kraujyje keliančių maisto produktų, dėl ko išvengiama alkio priepuolių. To pasėkoje natūraliai išmokstama valgyti mažiau ir lieknėjama be didesnių sukrėtimų.
Ar ši dieta tikrai brangi?
Mokslininkai taip pat paskaičiavo, kiek vidutiniškai kainuotų toks mitybos įpročių pakeitimas, ir nustatė, jog ši dieta yra net 25% brangesnė nei įprastinė standartinė vakariečių dieta. Tačiau jie pastebėjo ir tai, jog nevartojant saldumynų, greito maisto ir gazuotų gėrimų- kainų skirtumas beveik išnyksta. Tuo labiau, kad skandinavai – žmonės protingi. Jie maitinasi sočiai ir alkio, ypač šaltuoju metų laiku, tikrai nejaučia.
