Šis straipsnis yra Stanley A Brosmano, Kalifornijos Universiteto Profesoriaus straipsnio vertimas. Jame apžvelgti populiariausi maisto papildai ir prostatos vėžio rizikos faktoriai. Straipsnis yra sutrumpintas.
Svarbiausi prostatos vėžio rizikos faktoriaiNutukimas
Nutukę vyrai turi didesnę riziką susirgti prostatos vėžiu nei nenutukę. Vėžio prevencijos tyrimais nustatyta, jog vyrai kurių KMI yra didesnis nei 32.5kg/m2 turėjo 35% didesnę riziką numirti nuo prostatos vėžiu nei vyrai, kurių KMI yra mažesnis nei 25%. Šiuo metu manoma, jog numetus svorį rizika susirgti prostatos vėžiu taip pat mažėja.
Riebalai
Omega 3 riebalinių rūgščių vartojimo ir prostatos vėžio rizikos sumažėjimo arba padidėjimo ryšio šiuo metu nėra nustatyta. Yra vienas tyrimas, patvirtinantis, jog vartojant maisto produktų turinčių daug Omega 6 riebalinių rūgščių skatina prostatos vėžio ląstelių dauginimąsi, tuo tarpu Omega 3 riebalų vartojimas šias ląsteles slopina(jos yra žuvies taukuose ir žuvyje, linų sėmenyse)
Skrudinta mėsa
Vyrai valgaantys daug raudonos mėsos savo riziką susirgti prostatos vėžiu padidina net 2.64 karto. Rizika ypač didelė jeigu vartojama mėsa yra skrudinta, kepta ant grotelių ar anglies, apdorota aukštoje temperatūroje arba yra perdibta dešrų, kumpių, ir dešrainių pavidalu. Šios mėsos perdirbimui naudojami heterocikliniai aminai ir N- nitrozaminai JAV Visuomenės sveikatos apsaugos tarnybos yra įtraukti į potencialių kancerogenų sąrašus. Manoma, jog labai gerai apdorotos mėsos vartojimas po daugiau nei 10 g kasdien padidina riziką susirgti vėžiu 1.4 karto.
Vitaminas E
Klein tyrimo metu (tirta 232 606) žmonių nustatyta, jog vitamino E arba vitamino A vartojimas arba jų vartojimas kartu susijęs su didesne rizika susirgti prostatos vėžiu.
Karotenai
4 dideli tyrimai parodė, jog esant žemiems beta karoteno kiekiams plazmoje ir vartojant maisto papildus su beta karotenu tiriamųjų vyrų rizika susirgti prostatos vėžiu sumažėjo.
Karotenai yra antiosidantai, kurių yra oranžinės ir geltonos spalvos vaisiuose ir daržovėse bei žaliose lapinėse daržovės. Tokiose kaip špinatai ir Briuselio kopūstai. Stipriausiai veikiantys antioksidantas yra lykopenas, kurio yra arbūzuose, pomidoruose, rožiniuose greipfrutuose, abrikosuose, papajoje, persimonuose. Morkose lykopeno yra mažai. Daugiausia lykopeno yra pomidoruose, yapč mažosiose jų veislėse- tokiose kaip vyšniniai pomidorai. Dietologų atliktais tyrimais nustatyta, jog suvartojant daugiau kaip 10 pomidorų porcijų per savaitę, toli pažengusio prostatos vėžio rizika sumažėja 35% , nepaisant to ar jie vartojo kitus vaisius, daržoves ar alyvuogių aliejų. To pat tyrimo rezultatais nustatyta, jog valgant perdirbtus (virtus) pomidorus rezultatas buvo geresnis nei vartojant šviežius pomidorus.Vartojant kitus karotenoidų turinčius maisto produktus, efektas nebuvo didelis.
Kopūstai
Valgant kopūstines daržovės- brokolius, kalafiorus, kopūstus, bok choy ir kale vėžinių ląstelių augimas ir mestastazavimas sulėtėja. Tačiau tiriant žiurkes nustatyta, jog didžiausias priešvėžinis efektas gaunamas maitinantis kopūstais kartu su pomidorais.
Seleno vartojimas
Manoma, jog selenas pasižymi prevenciniu poveikiu, kuris neleidžia vystytis vėžiui,. Seleno yra braziliškuose riešutuose, graikiškuose riešutuose, žuvyje, jautienoje, kalakutienoje, vištienoje, kiaušiniuose, grūduose, česnakuose,svogūnuose, brokoliuose, kopūstuose, grybuose. Tačiau su maistu gaunamo seleno kiekiai priklauso nuo jo kiekio dirvožemyje. Yra tyrimų, kurie patvirtina, jog seleno vartojimas sumažina prostatos vėžio išsivystymo rizika 50-65%. Tačiau atliekant vitmino E ir Seleno tyrimą norint nustati ar jie perspėja vėžio išsivystymą, ir tiriamiesiems skiriant 200 slenometionio 5,5 metų bėgyje rezultatai nesiskyrė nuo placebo grupės. Tyrėjai padarė išvadą, jog seleno vartojimas buvo naudingas tik tiems ,kurių seleno kiekis kraujyje buvo sumažėjęs.
Vitamino E vartojimas
Vartojant vitaminą E arba vitamino E su selenu, apsaugančio nuo prostatos vėžio poveikio nebuvo pastebėta.
Vitaminas D
Daugiausia vitaminoD mūsų organizmas pasigamina pats, gaudamas pakankamai saulės spindu;ių. Jo yra piene, pieno produktuose, kiaušiniuose, vitaminu D praturtintuose dribsniuose riebioje žuvyje (lašišoje ir tune). Didelės vitamino D dozės derinamos su gydymu docataxeliu pasižymėjo gydomuoju poveikiu. Dietologų atlikti tyrimai parodė, jog esant pakankamiems vitamino D kiekiams kraujo plazmoje, mirtingumas nuo vėžio yra mažesnis. Rekomenduojamos 400 TV vitamino D dozės yra pernelyg mažos, jog pasižymėtų pakankamu gydomuoju poveikiu. Tačiau pakankamai vitamino D organizmas gali pasigaminti pats reguliariai būnant saulės šviesoje.
Kalcis
Yra ne vienas tyrimas patvirtinantis, jog geriant daug pieno rizika susirgti prostatos vėžiu didėja. Ar ta rizika susijusi su piene esančiais riebalais ar su kalcio kiekiu šiuo metu nėra aišku.Yra pastebėta, jog vyrų vartojusių daugiau kaip 1500 mg kalcio maisto papildų vitamino D2 kiekis kraujo plazmoje buvo mažesnis nei normalus ir jų rizika susirgti agresyvia vėžio forma buvo didesnė. Taigi, šiuo metu manoma, jog piktnaudžiauti kalcio turinčiais maisto papildais nereikėtų, jeigu tam nėra būtinybės.
Cinkas
Rekomenduojamas cinko kiekis dienai yra 11 mg. Jo yra mėsoje, riešutuose, avinžirniuose ir pupelėse. Tiriant cinko poveikį prostatos vėžio ląstelėms pastebėta, jog šis slopiną jų dauginimąsi. Tačiau taip pat yra tyrimas, kurio rezultatai parodė, jog suvartojant daugiau kaip 100 mg cinko per dieną prostatos vėžio ląstelės vystosi greičiau, bei stebimi pokyčiai šlapimo takuose.
Tiriant vyrus, kuriems buvo nustatytas ankstyvas ir nedaug išplitęs prostatos vėžys ir pakeitus jų gyvenimo būdą (taikyta veganiška dieta, maisto papildai su antioksidantais, aerobiniai pratimai ir streso valdymo technikos) jų PSA pavyko sumažinti 0.25ng/mL (arba 4%). Tačiau vien tik PSA sumažėjimas negali garantuoti kad vėžys atsitraukė ir vėžinės ląstelės tapo nebeaktyvios. Todėl tikėtis, jog nesigydant ir vien tik pakeitus dietą ši liga atsitrauks, švelniai tariant neatsargu.
