Šiuo metu iš lūpų į lūpas keliauja ne viena dieta, kuri galimai gali padėti kovoti su vėžiu. Dažniausiai šios dietos remiasi pavienių žmonių patirtimi  ir nėra gerai ištyrinėtos. Būtent todėl gydytojai jų ir nerekomenduoja. Sutikite, kad ir ką bežadėtų stebuklinga dieta, nei vienas žmogus nenori žaisti su pačiu brangiausiu mūsų turtu- gyvybe. Nereikia gydytojų kaltinti abejingumu-  paciento gyvenimas yra šventas ir neištirtais dalykais nemėgsta juokauti joks ligonį gerbiantis ir mylintis gydytojas. Ketogeninė dieta šiek tiek skiriasi nuo kitų su vėžiu kovojančiu dietų, nes yra palyginus gerai dokumentuota. Jau praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje buvo pastebėta, jog daug riebalų turinčios dietos gali pagelbėti epilepsija sergantiems vaikams. Šių dietų principas yra paprastas – vartojant daug riebalų į kraują išskiriama daug riebalų skaldymo produktų -ketonų. Teoriškai, smegenys skatinamos vietoj gliukozės energiją gauti būtent iš ketonų.

Truputis istorijos

Devintojo praėjusio amžiaus dešimtmečio viduryje Klevelando  Case Western Reserve Universiteto gydytojai pasitelkė šią dietą gydydami du epilepsija ir smegenų augliais sergančius vaikus. Abiejų vaikų dieta buvo ketogeninė. Abiejų vaikų augliai susitraukė. Bostono Universiteto profesorius T. Seyfried pradėjo tyrinėti šią dietą. Jis teigia, jog iš esmės tai nėra stebuklingas vaistas, tačiau ši dieta taip pat nėra laikinas stebuklas. Tai vienas iš gydymo metodų.

Kuo ypatinga ketogeninė dieta?

Tai iš esmės svorį mažinanti dieta. Ketogeninės dietos racionas yra sudarytas iš neperdirbtų maisto produktų, dėl ko organizmas aprūpinamas daugeliu maistingų medžiagų. Šioje dietoje esmė yra ne kalorijų skaičiavims, bet angliavandenių laiko skaičiavimas. Profesorius teigia, jog angliavandeniai gali būti mūsų organizmo hormonų ritmo vedliais, kurie prieverčia organizmą išskirti hormoną hidrokortizolį pagal gamtos nustatytą sveiką  ritmą. Nobelio premijos laureatas Oto Varburgas dar 1920 metais kalbėjo, jog vėžio ląstelių energijos fabrikai (mitochondrijos) yra pakitusios. Normalių organizmo ląstelių mitochondrijos energiją gamina kai pasitelkia deguonį, kad jis sudegintų gliukozę. Vėžinių ląstelių mitochondrijos gliukozę į energiją verčia nenaudodamos deguonies ir yra nepasotinamos gliukozės rijikės. Mūsų kūno gyvybiniams procesams palaikyti reikalinga gliukozė. O angliavandeniai yra pagrindinis gliukozės šaltinis. Tačiau sveikos mūsų organizmo ląstelės energiją taip pat gali išgauti ir iš riebalų skilimo produktų- ketonų. Vėžinės ląstelės to padaryti negali.

Kas vyksta maitinantis daug riebalų turinčiu maistu?

Valgant daug riebalų turinčio maisto, kraujuje didėja ketonų kiekis. Kai žmogus pripranta prie ketogeninės dietos, gliukozės kiekis kraujuje krinta, tačiau ketonų kiekis padidėja. Vėžinės ląstelės negauna gliukozės ir priverčiamos badauti. Tuo metu kai jos pradeda badauti- jos pradeda naikinti pačios save. Taigi ketogeninė dieta ne tik padeda naikinti vėžines ląsteles bet ir slopina uždegiminius procesus. Mūsų organizmas evoliucijos eigoje įprato deginti ketonus, todėl ši dieta nėra dirbtinė ar visiškai svetima mūsų organizmui.

Ar dieta pasiteisina?

2008 metais profesorius Seyfried’as bendradarbiavo su Italijos gydytojais gydydamas 65 metų moterį sergančia glioblastoma (sunkia smegenų vėžio forma ). Ligos istorijoje buvo dokumentuota, jog pirmąsias kelias dienas pacientei buvo skirtas pasninkas, kurio metu ji gėrė tik vandenį, Pasninko metu kraujuje padidėja ketonų kiekis ir mažėja gliukozės kiekis kraujuje. Pacientei buvo taikytas spindulinis gydymas. Papildomai jai buvo skirti mineralai ir vitaminai. Per du mėnesius, kai ji valgė tik pagal ketogeninės dietos planą, pacientė prarado 20 procentų savo kūno svorio. Kompiuteriniai tyrimai po dviejų mėnesių nerado jokių auglio pėdsakų. Tačiau praėjus 10 savaičių po atliktų tyrimų, pacientė nutraukė ketogeninę dietą. Taip atsitikus auglys atsikartojo. Tai vienas iš daugelio medicinos praktikoje užfiksuotų atvejų. Profesoriaus Seyfried’o teigimu, ketogeninė dieta gali pagelbėti kovoje su beveik bet kokios kilmės vėžiu. Nes šios dietos metu bet kuri vėžinė ląstelė netenka jai būtino mitybos šaltinio- gliukozės. Kai kuriems asmenims dieta pagelbsti greičiau, tačiau taikytos dietos metu visada gaunamas atsakas. Profesorius teigia, jog kalbėti apie šią dietą kaip apie ginklą prieš vėžį dar tikrai anksti. Tačiau klinkiniai duomenys leidžia galvoti, jog ji naudinga gydant ne tik smulkialąstelinį plaučių, bet ir krūties, storžarnių ir kasos vėžį.

Profesorius pabrėžia, jog visą dietos laikymosi laikotarpį yra būtina gerai išsimiegoti. Taip atstatomas normalus kortizolio išskyrimo ritmas ir pagerėja andropauzėje ir menopauzėje esančių pacientų būklė.

Pagrindiniai ketogeninės dietos principai

Kaip ir kiekviena gydomoji dieta, ši dieta turi būti skirta gydytojo ir stebima tik gydytojo.

Ketogeninė dieta riboja daug maisto produktų. Tai labai griežta dieta, reikalaujanti visiško paciento pasišventimo, todėl patiems nereikėtų eksperimentuoti. Ji nėra rekomenduojama išsekusiems pacientams, kurie jau prarado daug raumenų masės ir svorio.

Prieš pradedant laikytis šios dietos 4-7 dienas yra laikomasi pasninko, kurio metu galima gerti tik vandenį. Taip natūraliai padidinamas ketonų kiekis kraujyje.

Idealu, kai dietoje vartojami patiekalai yra sudaryti tokiu santykiu: 4 dalys riebalų ir 1 dalis sudėtinių angliavandenių ir baltymų (kartu) .

Neretai dieta pradedama riebalų ir anglivandenių bei baltymų santykiu 2:1, po to pereinama  prie 3:1 ir galiausiai prie 4:1 santykio.Ūkiškai tai reiškia, jog iš riebalų gaunamas kalorijų skaičius turi būti keturis kartus didesnis nei kalorijų skaičius iš baltymų ir sudėtinių angliavandenių kartu paėmus.

Ketogeninės dietos metu vartojami prisotinti riebalai: kokosų aliejus, sviestas, grietinėlė. Leidžiama valgyti labai nedaug žuvies, mėsos, avokadų.

Mityba papildoma vidutinių grandinių trigliceridasi (MCT). Šiuos trigliceridus mūsų organizmas iš karto verčia į ketonus.

Per dieną suvartojamų kalorijų skaičius labai įvairuoja- priklausomai nuo paciento būklės. Kai kurie pacientai gerai toleruoja 2000 kalorijų mitybos planą, kitiems kalorijų skaičių būtina sumažinti iki 900 kalorijų per dieną.

Paprastai stengiamasi kiek galima daugiau pakelti ketonų kiekį kraujuje. Pacientui yra siūloma nusipirkti ketonų ir gliukozės kiekį kraujuje nustatantį monitorių ir pačiam sekti šiuos rodiklius. Idealiu atveju ketonų kiekis turėtų svyruoti tarp 3-7 mmol/l o gliukozės kiekis tarp 3.025 -3.60  mmol/l (55-65 mg/dl). Kadangi toks gliukozės kiekis yra tikrai labai žemas, pacientas gali sunkiai toleruoti šią dietą. Jeigu pacientas dietos laikosi pakankamai ilgai, jis prisitaiko ir ilgainiu griežtai šių rodiklių sekti nebereikia.

Ar ketogeninė dieta yra visam gyvenimui?

Aiškaus atskymo į šį klausimą dar  nėra. Didžiuma tirtų pacientų laikosi šios dietos ir toliau. Kai kurie nustojo laikytis ketogeninės dietos, tačiau perėjo prie Atkinso tipo dietos be jokių problemų ir jiems vėžys nepasikartojo. Kaip elgsis konkretus auglys priklauso tik nuo paciento sveikatos. Kartais pacientas būna priverstas nutraukti šią dietą keletui savaičių, kad atgautų prarastą svorį.

Su šia dieta papildimai taikomas gydymas didelėmis vitamino C dozėmis bei hiperbarinė deguonies terapija. Pacientams gali būti skiriamas Q10  ir kurkuminas.

Daugiau apie šią dietą skaitykite:

1. Practical Keto Meal Plans for Cancer, by Patricia Daly; patriciadaly.com
2. Fight Cancer with a Ketogenic Diet, by Ellen Davis; ketogenic-diet-resource.com
3. Get Started with the Ketogenic Diet for Cancer, by Miriam Kalamian; dietarytherapies.
com
4. Health-care professionals should read Cancer as a Metabolic Disease,
by Thomas Seyfried.
5. Jaudinantis tikrais faktais paremtas meninis amerikiečių filmas apie ketogeninę dietą Jim Abrahams-  First Do No Harm. Pastatytas  1997 amerikiečių televizijai.